Susisiekimo ministerija žada siekti, kad šiemet kelių policijos pareigūnai ypač aktyviai kontroliuotų ir baustų vairuotojus, kurie į senus automobilius nesilaikydami reikalavimų montuoja ksenonines lemputes ir taip akina kitus eismo dalyvius bei kelia pavojų eismui.
Tiesa, bent jau kol kas šalyje už tokį pažeidimą baudžiama gan švelniai - bauda siekia nuo 20 iki 40 litų. Tuo metu net Rusijos Federacijos Tatarstano Respublikoje automobilio su pseudoksenoniniais žibintais savininkui gresia jų konfiskacija, vairuotojo pažymėjimo atėmimas pusei metų ir apie 2 500 rublių (200 litų) bauda.
Kaina - aukščiau visko
Ksenoniniai žibintai kaip papildoma įranga pirmą kartą buvo sumontuoti dar 1991 m. BMW modelyje 750iL. Tokių lempučių skleidžiama šviesa yra nuo 2 iki 3 kartų intensyvesnė už įprastų halogeninių, jos tarnauja iki dešimties kartų ilgiau, suvartoja beveik perpus mažiau elektros energijos.
Gana ilgai tokie žibintai dėl didelės kainos buvo prabangos prekė, tačiau išradingieji Azijos gamintojai netruko sugalvoti, kaip ksenonines lemputes pigiai įmontuoti į senų automobilių žibintus. Tiesa, apie tai, kad ne į joms skirtus žibintus sumontuotos ksenoninės lemputės kels pavojų kitiems eismo dalyviams, sąmoningai ar nesąmoningai nepagalvota.
Klaipėdietis autoelektrikas Valdas Dvarionas "Autosalonui" pasakojo, kad neoriginalus ksenoninis rinkinys kartu su montavimo darbais atsieina apie 350 litų.
"Montuojant firminius ksenoninius žibintus pirmiausia reikia įrengti jų valymo įtaisus, papildomai ant ratų šakių įrengti daviklius, kad jie automatiškai nuo automobilio apkrovimo, posūkių ir kitų faktorių reguliuotų spindulį. Tokia sistema, pavyzdžiui, BMW3 modeliui, gamintam nuo 1998 iki 2005 metų, kainuoja apie 10 tūkstančių litų. Kadangi iki šiol beveik nėra jokios kontrolės, tai ir dedasi tas ksenonines lempas į senus tam nepritaikytus žibintus nepaisydami fakto, kad nors pačiam žymiai pagerėja matomumas tamsiu paros metu, bet jis kenkia kitiems vairuotojams", - sakė pokalbininkas.
Ksenoninių lempučių skleidžiama šviesa yra didesnio intensyvumo ir kontrasto, todėl kiek daugiau akina ir erzina akis nei halogeninių lempučių šviesa. Šios savybės yra naudingos apšviečiant kelią, bet reikalauja specialios konstrukcijos žibintų optikos, kad nebūtų akinami kiti eismo dalyviai.
"Reikia didesnių baudų"
Vakarų Lietuvoje techninę automobilių apžiūrą atliekančios bendrovės "Transkona" vadovas Paulius Pleskovas sakė, kad su pseudoksenoniniais žibintais kovojama jau daugiau nei pusantrų metų.
"Dažniausiai mūsų kontrolieriai būdavo iškeikiami, kad neva be reikalo kabinėjasi. Nuo šių metų techninės apžiūros centruose pradėjo veikti bendra visoje šalyje sistema, su kurios pagalba į vieną kompiuterizuotą duomenų bazę pateks informacija iš visų techninės apžiūros stočių. Be stabdžių ir išmetamųjų dujų analizatoriaus stendų informacijos, į šią bazę pateks ir duomenys apie priekinius žibintus. Patikrą atliekantis prietaisas tiesiog neatpažins perdirbtų žibintų ir automatiškai traktuos, kad tokia mašina yra techniškai netvarkinga", - sakė P. Pleskovas.
Visgi jis pripažįsta, kad ir ši naujovė neužkirs kelio nesąmoningiems vairuotojams, pamėgusiems perdirbtus žibintus.
"Lietuviai - išradinga liaudis. Anksčiau neperėję techninės apžiūros dėl ksenoninių lempų, jie į žibintus įsistatydavo senas halogenines lemputes, o gavę techninės apžiūros taloną vėl įsistatydavo ksenonines ir su jomis važinėdavo iki kitos techninės apžiūros, nes baudos dabar yra juokingos. Jei būtų rimta kontrolė keliuose ir baudos siektų ne 20, o 200 litų, tai gal ir pagalvotų, ar verta taip elgtis", - mano "Transkonos" vadovas.
"Didžiulė problema"
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Alvydas Katkauskas tikina, kad pareigūnai ir dabar griežtai žiūri į tokius pažeidimus.
"Kiek žinau, viena už tokį pažeidimą skirta bauda yra apskųsta teismui, tačiau dar nesidomėjau, kokia šios bylos baigtis. Visgi kol kas negalima konstatuoti, kad važinėjimas su perdirbtais ksenoniniais žibintais yra masinis reiškinys", - teigia A. Katkauskas.
Anot jo, jei tokie pažeidimai įgytų masinį pobūdį, Kelių policija siūlytų įstatymų leidėjams griežtinti sankcijas, nes dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda siekia nuo 20 iki 40 litų.
Tuo metu Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis "Vakarų ekspresui" sakė, kad pseudoksenoniniai žibintai yra "labai didžiulė problema, tikrai netoleruotinas ir neleistinas dalykas".
"Savarankiškas halogeninių lempučių pakeitimas į ksenonines neįrengus priekinių žibintų valymo įtaisų ir automatinio šviesos reguliavimo, vertinamas kaip didelis trūkumas ir tokią transporto priemonę eksploatuoti draudžiama. Sieksime, kad šiemet policijos pareigūnai tam skirtų didelį dėmesį ir suaktyvintų kontrolę", - teigė V. Pumputis.
Anot jo, neseniai Vilniaus Gedimino technikos universitete buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurie parodė, jog ksenoninių šviesų apakintam žmogui regėjimas atsistato į prieš tai buvusią būklę tik po 4,5 sekundės. Kai kuriems tai užtrunka net iki 8 sekundžių. Šių tyrimų metu žmonėms prieš akis buvo įjungiama šviesa, o jai užgesus tiriamieji turėjo pastebėti tam tikrą ženklą.
"Manyčiau, kad baudos už tokį šiurkštų pažeidimą tikrai turėtų prasidėti nuo 300 ar 500 litų. Žinau konkretų pavyzdį, kai pernai Vokietijoje su tokiu automobiliu važiavusį lietuvį pasiviję policijos pareigūnai,atidarę kapotą ir įsitikinę, kad tikrai yra įstatyti pseudoksenoniai žibintai - yra blokeliai, sukeliantys aukštą įtampą, būtiną uždegti ksenoninę lemputę - nebeleido važiuoti toliau. Iškvietus techninę pagalbą automobilis buvo nutemptas į specialią aikštelę. Vairuotojas turėjo sumokėti 400 eurų baudą ir padegti mašinos nutempimo išlaidas.
Jei mūsų policijos pareigūnai pradės principingai kovoti, tai gal užteks ir dabar numatytų baudų, bet jei tai negelbės, manau, kad reikėtų galvoti apie sankcijų griežtinimą", - sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas.
Informacija
Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290, transporto priemonėje įrengtų apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų konstrukcija, skaičius, išdėstymas ir spalvinė gama turi atitikti jos gamybos metu galiojusius reikalavimus arba gamintojo numatytą konstrukciją. Tai reiškia, kad žibinte įrengtas šviesos šaltinis turi atitikti žibinto žymėjimą.
Vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos taisyklės Nr. 48 dėl suvienodintų transporto priemonių tvirtinimo reikalavimu, artimosios šviesos žibintai su šviesos šaltiniu arba su pagrindiniu artimosios šviesos LED moduliu (-iais), kurių bendras etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų, turi būti įrengti kartu su priekinių žibintų valymo įtaisu (-ais) bei turėti automatinį aukščio reguliavimą.
Ksenonines lemputes galima įrengti tik įvykdžius sąlygas dėl žibinto konstrukcijos ir atitinkamo žymėjimo, žibintų apiplovimo ir automatinio aukščio reguliavimo, kaip numatyta atitinkamose Europos Komisijos direktyvose ar Jungtinių Tautų Europos Ekonominės komisijos aktuose.
Originalūs - itin naudingi
Vokietijos automobilininkų klubas ADAC po tyrimų konstatavo, kad gamykliniai ksenono žibintai yra efektyvesni už halogeninius. Klubo ekspertai paėmė ištirti penkis naujus skirtingų klasių automobilius - E klasės "Mercedes-Benz", "Nissan Qashqai", "Opel Insignia", "Škoda Superb" ir "Volkswagen Golf".
Tiesa, efektyvumas priklauso nuo modelio. Pavyzdžiui, "Nissan Qashqai" ksenonai (kaina - 500 eurų) už halogeninius geresni vos 2 proc., o "Opel Insignia" - net 71 proc. (kaina - 1 250 eurų). Kituose modeliuose ksenono šviesos šviečia 42-44 proc. geriau nei halogeninės.
Vokiečių organizacijos "T'dcV Rheinlands" tyrimai parodė, kad ksenoniniai žibintai ne tik pagerina matomumą kelyje tamsiu paros metu, bet ir ženkliai mažina avaringumą. Ekspertai tikina, kad jeigu visi be išimties automobiliai turėtų ksenoninius žibintus, tuomet kelyje partrenktų žmonių skaičius iškart sumažėtų 18 proc. Be to, mašinos naudotų mažiau energijos, kas automatiškai pamažintų ir kuro sąnaudas.
Tatarstane - tvarka
Tatarstano Respublikos (Rusijos Federacija) Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės saugaus eismo keliuose inspekcijos valdyba nutarė kovoti su vairuotojais, savarankiškai savo automobiliuose montuojančiais ksenono žibintus. Nuspręsta juos konfiskuoti.
Be to, vadovaujantis šalies įstatymais, už važiavimą tokius "namų darbo" ksenono žibintus turinčiais automobiliais gresia vairuotojo pažymėjimo konfiskavimas nuo 6 mėnesių iki metų bei 2 500 rublių bauda.
Vietos milicininkų teigimu, firminiai ksenono lemputes turintys žibintai pasižymi specialiais šviesos sklaidytuvais, pagamintais iš permatomo polikarbonato, o taip pat specialius reflektorius. Įprastų lempų žibintai tokios įrangos neturi, todėl į juos sumontuoti "ksenonai" šviečia akindami kitus eismo dalyvius ir kelia pavojų eismui


